1999 metais į Dzūkijos mišką atvažiavo būrelis draugų su sūnumis. Juos sukvietė mintis, kad berniukai mažai laiko praleidžia su tėvais, jiems trūksta vyriško vadovavimo, galimybių mokytis to, ko neduoda namai ir mokykla.Pirmoji stovykla pasirodė labai įdomi ir prasminga, paskatino įregistruoti patriotinį aukėjimą propaguojančią visuomeninę organizaciją ir atsisakius savo laisvalaikio, kasmet rengti vasaros stovyklą, kuri vaikams ir paugliams padėtų mokytis drausmės ir tvarkos, pažinti krašto istoriją ir gamtą, išgyventi lauko sąlygomis, suteikti pirmąją pagalbą, kovinės taktikos ir kasdieninės buities darbų. Taip susikūrė Lietuvos partizanų vado, generolo Adolfo Ramanausko-Vanago garbei pavadinta organizacija Vanagas.
Dzūkiją pasirinkome ne atsitiktinai,- pasakoja organizacijos narė Rasa. -Čia nepaprastai graži gamta, švarus vanduo bei oras, be to, čia ilgiausiai kovojo Lietuvos partizanai, vadovaujami Adolfo Ramanausko-Vanago. Na, o nuostabi gamta ir kraštovaizdis savaime žadina vaikų meilę ir pasididžiavimą savo Tėvyne, o istorinė krašto praeitis ir ypač pokario Lietuvos rezistencijos pavyzdys primena, kad norint visą tai išsaugoti, reikia dar ir pasišventimo, atsidavimo ar net aukojimosi. Vaikai mielai važiuoja į sukarintą stovyklą, nes jiems imponuoja kariška tvarka ir užsiėmimų pobūdis. Galima visą vasarą smagiai pramogauti ir ... nieko naujo neišmokti, nesužinoti. Tuo tarpu mes siekiame, kad vaikai mūsų stovykloje ne tik smagiai praleistų laiką, bet ir įgytų gamtos pažinimo, istorijos,žinių,- pasakoja organizacijos narys Gintaras.
Tam, kad stovykla būtų išties kariška, pagalbon pasikviesti KASP I- osios rinktinės kariai. Būtent jie turėjo supažindinti vaikus su kariuomene. Kartu su savanoriais vaikus mokino ir atsargos karininkų kursus baigę studentai, kurie turėjo galimybę pritaikyti savo įgytas žinias. Paprasčiausiai nesinorėjo, kad mano leitenanto žvaigždutė dulkėtų be naudos atviravo atsargos leitenantas Saulius ir džiaugėsi, jog bent dalį žinių galėjo perduoti vaikams.
Buvo grūdinamas plienas ateičiai taip vaizdžiai savo įspūdžius apibūdino vyr. ltn. Mindaugas. Jam antrino organizacijos narys Darius, džiaugdamasis, jog sekasi siekti pagrindinių tikslų išugdyti teisingą ir patriotišką jaunimą.
Ar vadovams negaila stovyklai aukoti laisvalaikio? Imamės širdžiai mielos veiklos. Džiugu matyti, kaip mūsų ieško nauji žmonės, vyriškėja, keičiasi seni stovyklautojai, tvarkingesni tampa savi vaikai. Stovykla - įtemptas darbas, kuris maloniai glosto širdį. Po tokių atostogų jautiesi ne pailsėjęs, o pavargęs, bet žinai, kad tą pat darysi ir kitąmet, - sakė visuomeninės organizacijos direktorius Žilvinas.
Kovoje dažnai laimi ne taikliausias šaulys, gyvenime - ne geriausias mokinys, bet sugebantis visapusiškai orientuotis žmogus,- toks stovyklos devizas.